Muziejus šiandien: dirba iki 18:00
Žemaičių plentas 73, Kaunas | Kaip atvykti?

Kalėjimas

1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, IX fortas jau nebuvo naudojamas pagal pirminę savo paskirtį. Fortas perduotas Krašto apsaugos ministerijai, o jame įsikūrė transporto batalionas. Jaunai valstybei susidūrus su įkalinimo vietų stygiumi, nuspręsta IX fortą paversti perpildyto Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo skyriumi. Šiuo tikslu 1924 m. rugpjūčio mėnesį Krašto apsaugos ministerija fortą perdavė Teisingumo ministerijai. Iš karto prasidėjo forto pertvarkymo darbai: užnugaryje esančios kareivinės apjuostos 6 metrų aukščio mūrine siena su 2 stebėjimo bokšteliais, kalinių pasivaikščiojimo ir ūkinį kiemus atskyrė pasimatymų namelis, dviaukštėse forto kareivinėse įrengta 14 kamerų, o kiekvienoje iš jų paruošta 18–20 vietų nuteistiesiems, kalinių sudrausminimui įrengti 3 baudžiamieji karceriai.

Po pertvarkymo IX forto kalėjimas buvo skirtas baustiems administracine tvarka, kardomojo laikotarpio, kriminaliniams bei politiniams kaliniams. Politinių kalinių daugumą sudarė už antivalstybinę veiklą nuteisti nelegalios Lietuvos komunistų partijos nariai. Kai kurie jų vėliau prasidėjusios sovietinės okupacijos metu užėmė aukštus postus sovietinės Lietuvos valdžios aparate: Antanas Sniečkus (ilgametis Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius), Motiejus Šumauskas (Sovietinės Lietuvos ministrų tarybos pirmininkas).
Kaliniai dirbo įvairius žemės ūkio darbus kalėjimui priklausiusiuose 74 ha žemės. Užauginta produkcija buvo skirta kalinių maitinimui ne tik IX forte, bet ir centriniame Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (dabar A.Mickevičiaus g. 10). Dalis kalinių sodinto vaismedžių sodo išliko iki šių dienų.

1940 m. galutinai inkorporavus Lietuvą į Sovietų Sąjungą, IX forto šeimininku vietoje Teisingumo ministerijos tapo Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD). Fortas paverstas tarpine, daugiausiai politinių kalinių, persiuntimo stotele. Jame buvo surenkami Kauno ir kitų aplinkinių vietovių įkalinimo įstaigose laikomi asmenys, prieš išsiunčiant juos į GULAG‘o lagerius Sovietų Sąjungos gilumoje. Fortas buvo vienintelis bendras persiuntimo punktas Lietuvoje, kadangi visi kiti krašto kalėjimai kalinius siųsdavo savo nuožiūra.