Muziejus šiandien: nedirba
Žemaičių plentas 75, Kaunas | Kaip atvykti?

Masinių žudynių vieta

1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, jau birželio 25 d. pastarosios kariuomenė kontroliavo Kauną. Tą pačią dieną į miestą atvyko vokiečių saugumo policijos ir SD (Sicherheitsdienst, Saugumo tarnyba) operatyvinės grupės A vadas Francas Valteris Štalekeris (Franz Walter Stahlecker), kuris organizavo žydų ir komunistų naikinimo akcijas. Žydų tautos atstovai buvo žudomi įvairiose Kauno vietose, taip pat ir fortuose. IX forte žmonės masiškai buvo naikinami nuo 1941 m. spalio mėnesio iki pat Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos okupacijos 1944 m. rugpjūtį. Ypatingai žudynių gausa išsiskyrė 1941 m. spalio mėnuo: spalio 4 d. nužudyti 1845, spalio 29 d. – 9200 žydų. Niekada Lietuvos žemėje per tokį trumpą laiką dar nebuvo sunaikinta tiek daug žmonių. Šių akcijų metu šaudyti ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai bei seneliai. Kartu su vietiniais gyventojais, Kauno IX forte buvo kalinami ir naikinami žmonės iš kitų Europos valstybių: Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos. Negalutiniais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu IX forte nužudyta apie 50 000 žmonių.

1943 m. karo eigai pasisukus Vokietijai nepalankia linkme, naciai pradėjo likviduoti masinių žudynių pėdsakus. Šiuo tikslu IX forte buvo sudarytas specialus kalinių būrys, įslaptintas įsakymu Nr. 1005B, kuris nuo 1943 m. lapkričio mėnesio užsiėmė genocido aukų palaikų iškasimu ir deginimu. Bijodami gresiančio susidorojimo, IX forto kaliniai 1943 m. gruodžio 25 d. suorganizavo sėkmingą pabėgimą. Jo metu iš forto pabėgo visi 64 kaliniai, tačiau tik 11 pavyko sulaukti Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pranešti pasauliui apie nacių įvykdytus nusikaltimus IX forte. Žmonių žudymas IX forte buvo nutrauktas 1944 m. rugpjūtį Kauną antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos daliniams.