Muziejus šiandien: nedirba
Žemaičių plentas 73, Kaunas | Kaip atvykti?

Betonu alsuojantis brutalizmas ir istorinė atmintis, liudijanti brutalumą

Geometrizuotos formos, grubūs paviršiai, išryškinantys natūralias statybines medžiagas – pagrindiniai bruožai apibūdinantys architektūros kryptį – brutalizmą. XX a. 6–8 dešimtmečių architektūroje klestėjusio brutalizmo pavadinimas siejamas su pastatų išorinio paviršiaus apdailos technologija – neapdorotu betonu [pranc. béton brut]. 

Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, architektai Vytautas Vielius ir Gediminas Baravykas įkvėpti brutalizmo stiliaus sukūrė Kauno IX forto memorialinį kompleksą, kuris iki šių dienų įamžina nacizmo aukų atminimą. Kuriant memorialinį kompleksą šalia IX forto žema betonine tvorele pažymėta masinių žudynių vieta, pastatytas monumentas nacizmo aukoms atminti, memorialinis muziejus [dabar Okupacijų ekspozicija], administracijos pastatas bei nutiestas visus šiuos objektus jungiantis takas. Statinių architektūroje naudota šiurkšti gelžbetonio masė, kurios paviršiui suteikta medžio lentų faktūra. 

Monumentą nacizmo aukoms atminti sudaro trijų skulptūrinių grupių kompozicija. Masyvios skulptūros svyra viena link kitos, susikryžiuoja, susipina. Jose – grubios, tvirtos figūros, sielvarto iškankinti ir ryžto kupini veidai. Žemiausia skulptūrinė grupė simbolizuoja skausmą – vaizduojami sukniubę bejėgiai žmonės, nacių ir jų bendrininkų brutalumo aukos, artimųjų netektis. Kita skulptūrinė grupė simbolizuoja viltį, pečiais suremtus žmones, trokštančius išsiveržti iš mirties. Aukščiausia centrinė skulptūrinė grupė simbolizuoja išsilaisvinimą – vaizduojamas galingas figūrų srautas, kylantis prieš smurtą ir terorą, ir išsivaduojantis iš priespaudos.

Memorialinio muziejaus pastato architektūra simbolizuoja nuo dešimčių tūkstančių nužudytų žmonių skausmo suaižėjusią žemę. Pastato viduje aiškiai atpažįstami būdingiausi brutalizmo architektūros bruožai – didžiuliai grubaus gelžbetonio paviršiai su liejimo raštu, vietoje nereikalingo dekoro – betono, stiklo, metalo konstrukcijos. Išskirtiniai meno kūriniai – Kazio Morkūno storo luitinio stiklo vitražas „Nenugalėta Lietuva“ bei kalvio Leono Glinskio kurti geležies vartai prie įėjimo ir išėjimo yra neatsiejamos pastato dalys.

Virtualioje fotografijų parodoje pateikiami vaizdai iš Kauno IX forto memorialinio komplekso statybų proceso, kuris truko net trylika metų. Kauno IX forto memorialinis kompleksas atvertas lankytojams 1984 m. birželio 15 d.