Žemaičių plentas 73, Kaunas | 
1941 m. birželio 14 d. naktį pradėtas masinis Lietuvos gyventojų prievartinis išvežimas į atšiauriausius SSRS kraštus. Trėmimais buvo siekiama pakeisti socialinę ir tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį, užgniaužti pasipriešinimą okupaciniam režimui. Ešelonų formavimo vietose, geležinkelio stotyse, šeimos buvo išskiriamos į dvi grupes: ,,A grupei“ priskiriama ,,šeimos galvos“, ,,B grupei“ – ,,šeimos nariai“, motinos, vaikai, seneliai. ,,A grupės“ asmenys konvojumi vežami į lagerius ir karo belaisvių stovyklas, ,,B grupės“ – tremties vietas. Iš viso per keturias dienas trukusius trėmimus iš Lietuvos išvežta daugiau nei 17 000 žmonių.
Parodoje „(Ne)užpildyta tuštuma“ perteikiama po 1941 m. birželio mėnesį vykusių represijų šeimų patirta atskyrimo drama. Fotografijose iš tremties užfiksuoti socialiai pažeidžiamiausios visuomenės grupės nariai (moterys, vaikai, seneliai) metaforiškai ryšį su šeimos maitintoju – vyru, tėvu, sūnumi – atranda kasdieniame gyvenime greta lydinčiuose atminties siluetuose. Kaip grįžtamojo emocinio atsako išraiška, simboliškai pateikiamos jauno vyro siluete įrėmintos eilės. Jų autorius Lietuvos karininkas Alfonsas Kazlauskas 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas ir atskirtas nuo žmonos, dviejų dukterų ir motinos. Norilsko lageryje rašytose eilėse stipriai juntami tvirto dvasia žmogaus jautriausi išgyvenimai vienatvėje: šeimos ir meilės ilgesys, vilties ir ryžto išsaugojimas, būties prasmės atradimai, jaučiant artimų žmonių palaikymą, naujų prasmių suteikimas gamtos pajautai. Obelų sodas tampa idiliška, jaukia, saugia tuo metu nepasiekiamos gimtinės aliuzija. Šakos tarsi apgaubia globėjiška skraiste brutalaus režimo paženklintų žmonių atvaizdus ir rašale sustingusias mintis. Jie sugrįžo, jie nugalėjo, jie išliko gyvi mūsų atmintyje…
Alfonsas Kazlauskas (1904–1984 m.)
Šeimos galva, Lietuvos karininkas, politinis kalinys.
1926 m. baigė Karo mokyklą, suteiktas artilerijos leitenanto laipsnis. 1932 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Artilerijos skyrių. 1934 m. pakeltas į kapitonus. 1940 m. pradžioje paaukštintas į majorus. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. spalio 3 d. paskirtas Raudonosios armijos 29-o Šaulių teritorinio korpuso atskirojo zenitinės artilerijos diviziono štabo viršininku. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir išvežtas į Norilsko lagerį (Krasnojarsko kraštas). 1942 m. rugsėjo 5 d. SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas aštuoneriems metams. 1947 m. paleistas iš lagerio, grįžo į Lietuvą pas šeimą.
Parodoje panaudota medžiaga iš Kauno IX forto muziejaus rinkinių.
