PRAEITIS ATEIČIAI: Išsaugotai laisvei – 30!

Minint 1991 m. sausio 13-osios trisdešimtmetį, Kauno IX forto muziejus apie Laisvės gynėjų dienos svarbą kalba su įvykių dalyviais ir liudininkais bei kviečia susipažinti su tuometinių jaunųjų piliečių (vaikų) piešiniais, kuriuose liko užfiksuoti išgyvenimai.

Savo prisiminimais ir mintimis vaizdo įrašuose pasidalino Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas, VDU Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis, sąjūdininkė Angonita Rupšytė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys ats. plk. Arūnas Dudavičius, Parlamento gynėjas Algimantas Daugirdas, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto direktorius plk. ltn. Valerijus Šerelis.

Socialinio tinklo Facebook Kauno IX forto muziejaus puslapyje paskelbtas visų vaizdo įrašų grojaraštis: „PRAEITIS ATEIČIAI: Išsaugotai laisvei – 30!“. Sausio įvykių dalyvių ir liudininkų pasakojimus grojaraštyje papildo ir iliustruoja Kauno Vinco Kudirkos mokyklos mokinių 1991 m. sukurti piešiniai.

Kauno IX forto muziejui piešinius saugoti perdavusi dailės mokytoja Nijolė Brencienė neramią sausio 13-osios naktį atsimena labai gerai – baisūs vaizdai per televiziją ir Kaune kaukusios sirenos ilgam įsirėžė moters atmintin. Sausio 13-osios įvykiai sukrėtė ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus. Praėjus dviem ar trims dienoms po Sausio 13-osios įvykių Kauno Vinco Kudirkos mokyklos mokiniai su dailės mokytoja N. Brenciene vyko į ekskursiją Vilniuje ir apsilankė prie televizijos bokšto. Mokytoja prisimena: „Mes nuvažiavome prie televizijos bokšto su troleibusu, nuėjome prie geležinės tvoros. Tai, ką pamatėme, mus labai sujaudino. Prie televizijos bokšto stovėjo pilki ir susitraukę kareiviai, diena buvo šalta, niūri. Aikštėje matėsi pamestos spalvotos kepurės, batai, kiti daiktai. Jie buvo apsnigę, bet kontūrai matėsi. Mums tai paliko didžiulį įspūdį. Bet ilgai neužsibuvome – kažkas šūktelėjo, kad negalime čia būti“.

Mokiniai savo įspūdžiais aktyviai dalijosi tarpusavyje ir su mokytoja – taip kilo idėja jų jausmus ir požiūrį įamžinti piešiniuose. Nesiekta meistriškumo ar tobulumo – piešiniuose esantys simboliai ir vaizdiniai prabyla apie tuometinės jaunosios kartos jausmus, išgyvenimus, vertybes. Nijolė Brencienė pastebi, kad berniukų piešiniuose dažniausiai vaizduojama karinė technika, žuvę žmonės, o mergaičių – Lietuvos trispalvė perrišta juodu kaspinu. Jaunesnieji piešė tai, ką matė ar girdėjo iš kitų, daugiausia – televizijos bokštą. Vyresnių klasių mokinių piešiniuose netrūksta politinių įvykių vaizdavimo simboliais, perkeltinėmis reikšmėmis. Mokiniai tada suprato politinių įvykių svarbą. Jie girdėjo, ką kalba jų tėvai, matė tankus. Kai kurie su tėvais buvo prie televizijos bokšto arba anksčiau dalyvavo įvairiose akcijose, mitinguose.

Už išsaugotą Lietuvos Nepriklausomybę Kauno IX forto muziejus dėkoja visiems laisvės gynėjams ir reiškia pagarbą žuvusiems, užuojautą jų artimiesiems. Vienybe ir ryžtu iškovota pergalė skatina didžiuotis savo valstybe.