Žemaičių plentas 73, Kaunas | Kaip atvykti?
Naujienos
Susitikimas su ekspozicijos „Pabėgimas iš IX forto“ autoriais
„Aš nežinojau, ar Jėzus tikrai gimė per Kalėdas. Tačiau mes, lavonų degintojai, – taip“, – rašė Aleksas Faitelsonas. Kartu su kitais šešiasdešimt trimis kaliniais 1943-ųjų gruodžio 25-osios naktį jis pabėgo iš IX forto.Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą (1941–1944 m.), Kauno IX fortas tapo masinių žudynių vieta. Antrajam pasauliniam karui pasisukus nacistinei Vokietijai nepalankia linkme, žudynių IX forte pėdsakai turėjo būti sunaikinti iškasant ir sudeginant aukų palaikus. IX forte šį sunkiai suvokiamą darbą atliko šešiasdešimt keturių kalinių grupė. Jie puikiai suprato, kad tampa žiaurių nusikaltimų liudininkais, todėl taip pat bus nužudyti. Vienintele viltimi išsigelbėti liko pabėgimas.Praėjus 80-čiai metų nuo legenda tapusio įvykio, lankytojams atveriama nauja ekspozicija „Pabėgimas iš IX forto“. 2023 m. gruodžio 9 d. vyks susitikimai su ekspozicijos kūrėjais – architektu Džiugu Karaliumi, menininku Mindaugu Lukošaičiu ir Kauno IX forto muziejaus Istorijos skyriaus vedėju Vytautu Petrikėnu. Jie pristatys pabėgimo iš IX forto istoriją per kelis pažinimo sluoksnius: specialiai ekspozicijai sukurtą meninę instaliaciją iš degintos medienos, dailininko piešinius, įkvėptus pabėgimo dalyvio Anatolijaus Garniko (Grano) 1944 m. sukurtų piešinių, taip pat muziejaus rinkiniuose saugomą istorinę ikonografiją ir muziejines vertybes.Susitikimai vyks 2023 m. gruodžio 9 d. (šeštadienį) 12.30 val. ir 13.30 val.! Būtina išankstinė REGISTRACIJA.Registracija vyksta iki gruodžio 8 d. 15.00 val. Kviečiame paskubėti registruotis, vietų skaičių ...
Plačiau
Jau 80 metų gyvi atsiminimai: pabėgimas iš Kauno IX forto artimųjų lūpomis
„IX forto patirtys išsilaisvinusių kalinių kasdienybėje atsispindėjo visą gyvenimą. Nepaisant tėvo pozityvumo, psichologinis pabėgimo poveikis buvo kur kas stipresnis nei galima įsivaizduoti“, – minint pabėgimo iš Kauno IX forto 80-tąsias metines artimųjų prisiminimais dalinasi pabėgusiųjų Pinios Krakinovskio duktė ir Aba Diskanto dukterėčia Ya’arit Glezer bei kitų kalinių artimieji.„Man sunku įsivaizduoji, ką tėvas išgyveno nacių nusikaltimus, masines žudynes slepiančioje tvirtovėje Lietuvoje, Kauno IX forte, bet džiaugiuosi, kad jis ir jo bendražygiai rado drąsos išsilaisvinti. 64 kalinių grupė tamsos ir sniego priedangoje 1943 m. gruodžio 25-ąją pabėgo iš Kauno IX forto. Deja, laisvė laukė tik nedaugelio, tarp išgyvenusių – mano tėvas“, – pasakoja Y. Glezer.Ji teigia, kad nors tėvui fiziškai pavyko pasprukti iš Kauno IX forto, nuo ten išgyventų žiaurių prisiminimų pabėgti taip ir nepavyko: „Prisimenu, kad naktį tėvas pabusdavo rėkdamas, o į mamos klausimą atsakydavo, kad vėl susapnavo IX fortą.“Jauni belaisviai„Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui mano tėvas prisijungė prie Kauno geto ir buvo išsiųstas partizanauti į mišką. Pakeliui jaunimo grupelė buvo išduota ir lydint žandarams uždaryta į Kauno IX fortą“, – pasakoja dar vieno pabėgusio kalinio Mendelio Deičo sūnus Grisha Deičas. Iš Zarasų krašto kilęs Mendelis Deičas į IX fortą pateko būdamas vos 19 metų.Nelaisvėje atsidūrusius kalinius pasitiko negailestingi nacių prižiūrėtojai, žiaurus ...
Plačiau
2023 m. meninio skaitymo konkurso „Tylios sienos, žodžių paliestos“ laureatai
5–8 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ AMŽIAUS GRUPĖ I vieta Bazilė Barkauskaitė (8 kl., ruošė mokytoja Areta Tamošaitienė, Klaipėdos licėjus)II vieta Rūta Mockutė (8 kl., ruošė mokytoja Vaida Jokšienė, Klaipėdos licėjus)III vieta Ringailė Ramašauskaitė (7 kl., ruošė mokytoja Evelina Baciuškaitė, Kauno r. Babtų gimnazija) * Komisijos garbės narės Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės padėka apdovanoti:Miglė Liubinaitė (6 kl., ruošė mokytoja Gitana Liaudinskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija)Timas Vengalis (7 kl., ruošė mokytoja Elizaveta Moliejienė, Kauno „Nemuno“ mokykla) * Komisijos garbės nario Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako padėka apdovanotasBenas Jasinevičius (6 kl., ruošė mokytoja Ema Valentaitė, Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazija) * Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vardu švietimo programų koordinatorė, sekretoriato vadovo pavaduotoja Ingrida Vilkienė apdovanojoLuką Jaskutėlį (8 kl., mokytoja Nijolė Grikietytė, Kauno Kazio Griniaus progimnazija) * 9–12 (1–4 GIMNAZIJOS) KLASIŲ MOKSLEIVIŲ AMŽIAUS GRUPĖ I vieta Rusnė Kulevičiūtė (11 kl., ruošė mokytoja Augutė Liutkevičienė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazija)II vieta Salomėja Stučinskaitė (11 kl., ruošė mokytojas Paulius Kavaliauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija)III vieta Akvilė Arlauskaitė (10 kl., ruošė mokytoja Ramutė Damulienė, Plungės „Saulės“ gimnazija) Komisijos garbės narės Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės padėka apdovanotos:Ieva Vaičaitytė (12 kl., ruošė mokytoja Jūratė Petrikaitė, Kauno r. Garliavos ...
Plačiau
Moksleivių meninio skaitymo konkursas (2023)
Tylios sienos, žodžių paliestos 2023 m. spalio 20 d. (penktadienį) Kauno IX forto muziejus ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia į tradicinį meninio skaitymo konkursą „Tylios sienos, žodžių paliestos“. Kasmet konkursas suburia talentingus, Lietuvos istorija ir meniniu žodžiu besidominčius moksleivius iš visos Lietuvos. Tuo džiaugdamiesi, šiemet vėl laukiame 5–12 klasių mokinių, pasiruošusių žodžiais paliesti tylias sienas. Reikšdami gilią pagarbą kiekvienam asmeniui, tapusiam totalitarinių režimų auka, moksleiviams siūlome rinktis literatūros kūrinius, perteikiančius nacių ir sovietinio okupacinių režimų istorinį kontekstą. Linkime, kad kūriniai ir įtaigus meninis žodis padėtų atskleisti laikotarpius, kupinus lūžio momentų ir lemtingų pokyčių. Su konkurso nuostatais susipažinti galima ČIA. Paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki šių metų spalio 13 d. imtinai. Registracija vyksta INTERNETU. Atsižvelgiant į Kauno IX forto muziejaus patalpų renovacijos darbus, ribojamas konkurso dalyvių skaičius. Organizatoriai pasilieka teisę registraciją sustabdyti anksčiau, jeigu bus pasiektas maksimalus dalyvių skaičius.
Plačiau
Christiano Boltanskio instaliacijos „Animitas“ atidarymas
Minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną 2023 rugsėjo 22 d. 13.00 2023 m. rugsėjo 22 d. Kauno IX forto muziejuje bus minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena ir atidaroma žymaus menininko Christiano Boltanskio instaliacija „Animitas“ (liet. Sielos). Kauno IX forto muziejus ir „Kaunas 2022“ kviečia kartu pagerbti Holokausto aukas ir sutikti Lietuvoje dar neeksponuotą meno kūrinį, primenantį tuos, kurių netekome. PROGRAMA: 13.00 val. Atminimo eisena muziejaus teritorijoje 13.10 val. Holokausto aukų pagerbimas 13.20 val. Christiano Boltanskio meninės instaliacijos „Animitas“ atidarymas 13.35 val. Šokio performansas | Choreografė ir atlikėja Erika Vizbaraitė, muzikos autorius ir atlikėjas Domas Aleksa 14.00 val. Patyriminės instaliacijos „Slėptuvė gete“ pristatymas Prisimenant ir pagerbiant Holokausto aukas, renginio pradžioje vyks atminimo eisena nuo muziejaus administracijos pastato (Žemaičių pl. 71) iki masinių žudynių lauko. Po aukų pagerbimo ceremonijos Christiano Boltanskio meninę instaliaciją „Animitas“ pristatys kuratorė Josée Drouin-Brisebois ir „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė. Pristatymą lydės Auksinio scenos kryžiaus laureatės Erikos Vizbaraitės šokio performansas, sukurtas specialiai šiai progai. Renginio dalyviai taip pat turės galimybę aplankyti Kauno IX forto muziejuje eksponuojamą patyriminę instaliaciją „Slėptuvė gete“. Christianas Boltanskis – žydų kilmės prancūzų menininkas, gimęs per Antrąjį pasaulinį karą. Jo darbuose gausu svarstymų apie likimą, gedėjimą ir atmintį. „Animitą“ – paskutinį menininko kūrinį – sudaro šimtai ...
Plačiau
Atminti. Rugpjūčio 23-ioji
Viešoji kampanija totalitarinių režimų aukoms atminti Rugpjūčio 23-iąją minima Europos totalitarinių režimų aukų atminimo diena, kurią 2008 m. paskelbė Europos Parlamentas. Šią dieną prieš 84 metus buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas, atvėręs kelią Antrojo pasaulinio karo tragedijai ir jos padariniams: koncentracijos stovykloms, gulagams, holokaustui, krematoriumams ir darbo stovykloms, po kurių sekė ilgi Šaltojo karo metai ir daugeliui – tolesnis pavergimas. Siekdamas supažindinti ir paaiškinti šių įvykių reikšmę platesnei auditorijai, Europos atminimo ir solidarumo tinklas nuo 2014 m. vykdo viešąją kampaniją, „Atminti. Rugpjūčio 23-ioji“.Šiemet Europos totalitarinių režimų aukų atminimo diena bus minima jau 15-ąjį kartą. Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, rugpjūčio 23-iosios minėjimas įgauna itin aktualų matmenį. Karo drama kartojasi, atnešdama naujų aukų dėl Rusijos totalitarinių užmojų: Bučoje, Irpine, Borodiankoje ar Mariupolyje. Šiandien, dezinformacijos amžiuje, ypač svarbu kuo skaidriau papasakoti XX a. Europos istoriją, nesitaikstant su melu.Kampanijos vaizdo įrašų serija „Atminti. Rugpjūčio 23-ioji“ pradėta rodyti 2019 m. ir apima trumpametražius filmus, pasakojančius totalitarizmų aukų, kurių drąsa ir atviras užsispyrimas blogio akivaizdoje paliko neišdildomą pėdsaką XX a., istorijas. Medžiaga vaizduoja Lenkijos, Ukrainos, Rumunijos, Estijos, Čekoslovakijos, Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos veikėjus:– Władysławą Bartoszewskį (1922–2015), Lenkijos visuomenės veikėją, istoriką ir politiką, Aušvico koncentracijos stovyklos kalinį, Armijos Krajovos karį, kelis kartus kalintą komunistinės valdžios;– Borisą Romančenką (1926–2022), ...
Plačiau
Ekskursija po parodą „Sudygsniuota“
„Eik taip, kaip eina laisvė“ (aut. J. Marcinkevičius), „Siuvinėta pieva“, „Lagaminas“, „Klasės“, „Vizitėlė“ – kas slypi už šių pavadinimų? Kaip šiuolaikiniai meno kūriniai siejasi su prieš ne vieną dešimtmetį atšiauriausiuose SSRS kraštuose tremtinių ir politinių kalinių sukurtais mažyčiais tekstilės rankdarbiais? 2023 m. liepos 29–30 d. Kauno IX forto muziejus kviečia pasivaikščioti po lauko parodą „Sudygsniuota“ kartu su projekto vadove Renata Vinckevičiūte-Kazlauskiene ir nuodugniau pažinti muziejaus teritorijoje įsikūrusias menines instaliacijas, daugiau sužinoti apie parodą įkvėpusius rankdarbius ir jų istorinį kontekstą.Ekskursijos datos:2023 m. liepos 29 d. (šeštadienis) 13.00 val.2023 m. liepos 30 d. (sekmadienis) 13.00 val.Ekskursija nemokama, būtina išankstinė REGISTRACIJA.Susitikimo vieta – prie Kauno IX forto muziejaus administracijos pastato, Žemaičių pl. 71, Kaunas.Ekskursijos trukmė – apie 1 val.Kviečiame paskubėti registruotis, vietų skaičius ribotas!Daugiau informacijos apie parodą rasite ČIA.Renginys viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.Parodą finansuoja Lietuvos kultūros tarybaInformaciniai partneriai: LRT, „Kauno diena“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“Partneris – Lietuvos istorijos institutas
Plačiau
Muziejuje atidaroma Kęstučio Grigaliūno paroda
„Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“ 2023 liepos 13 d. 13.00 val. 2023 m. liepos 13 d. 13.00 val. Kauno IX forto muziejuje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno paroda „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“. Kviečiame dalyvauti. Renginys nemokamas. Paroda yra meninio tyrimo „Mirties dienoraščiai“, vykdomo nuo 2008 metų, dalis. Medžiagą jai surinko pats autorius, menininkas Kęstutis Grigaliūnas. Parodą sudaro knyga, į kurią sudėtos 2 700 žydų tautybės asmenų biografijos, ir 333 veidų fotografijos su trumpais gyvenimo aprašymais. Šie žmonės – žydai, išlaisvinti iš nacių konclagerių. Jie neturėjo jokių dokumentų, todėl ne kartą buvo apklausiami sovietų filtraciniuose lageriuose, siekiant patvirtinti jų nurodomą tapatybę. Visiems jiems buvo užvestos filtracinės bylos. „Tai dokumentas apie Lietuvos žydus, išgyvenusius nacių persekiojimus, getus, konclagerius ir sugrįžusius į Lietuvą“, – apie parodą ir knygą sako Kęstutis Girgaliūnas. Paroda Kauno IX forto muziejuje veiks iki 2024 m. kovo 3 d. Renginys viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.
Plačiau
Muziejaus rinkinius papildė unikalios ikonografinės vertybės
Kauno IX muziejus papildė rinkinius penkiasdešimt keturiomis (54) unikaliomis Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų bei Lietuvos Nepriklausomybės kovų ikonografinėmis vertybėmis. Naujai įsigyti eksponatai atvers galimybes tyrėjams, muziejininkams ir kitiems Lietuvos istorija besidomintiems žmonėms pažinti XX a. pirmos pusės dramatiškus įvykius.Kultūros vertybių įsigijimas buvo dalinai finansuotas Lietuvos kultūros tarybos, Kauno IX forto muziejui įgyvendinant projektinių veiklų finansavimo programą „Atminties institucijos: Lietuvai svarbių kilnojamųjų kultūros vertybių įsigijimo projektai 2023-6“. Atsitraukiančios Sovietų Sąjungos kariuomenės 1941 m. birželio 26 d. susprogdintas Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną, Kaunas, 1941 m. birželio-liepos mėn. Saksų savanorių karininkai pozuoja su Lietuvos kariuomenės savanoriu (viduryje), Kaunas, 1919 m.
Plačiau
Meninis vakaras „Birželio sodas“
Gedulo ir vilties dienai paminėti 2023 birželio 16 d. 17.00 Ką ramią birželio pavakarę šnara senasis sodas? Kiek jis visko liudijęs? Kokius simbolius ir reikšmes jo šakos gobia – žmogaus ir Tėvynės ryšį, neblėstančią viltį, išsaugotą atminimą?.. 2023 m. birželio 16 d. (penktadienį) Kauno IX forto muziejus kviečia į meninį vakarą „Birželio sodas“, skirtą Gedulo ir vilties dienai paminėti. PROGRAMA: 17.00–18.30 val. Parodos „Sudygsniuota“ atidarymas 19.00–21.00 val. Dainuojamosios poezijos pasirodymai | Atlikėjai: Rokas Kašėta, Vytautas V. Landsbergis, Pijus Mašutko, Gabija Petrauskaitė, Aistė Plaipaitė, Domas Ročka („Poezijos medžiotojai“), Andrius Zalieska-Zala. Meninis vakaras „Birželio sodas“ taps simboline jungtimi tarp praeities ir dabarties, primins apie istorinius įvykius – 1941 m. birželio 14 d. pradėtą masinį Lietuvos gyventojų prievartinį išvežimą į atšiauriausius SSRS kraštus. Renginio pradžioje bus atidaroma tremtinių tekstilės ir skulptūrinių objektų paroda „Sudygsniuota“. Ekskursiją po Kauno IX forto memorialiniame komplekse išsidėsčiusią parodą ves projekto vadovė Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė, menines instaliacijas pristatys jų kūrėjai: Džiugas Karalius ir Giedrius Bučas, Marius Jonutis, Eglė ir Rokas Kašėtos, Lina Jonikė, Greta Kardi-Kardišiūtė. Po parodos atidarymo memorialinio komplekso obelų sode pasklis dainuojamosios poezijos garsai. Kūrinius atliks pradedantieji ir jau gerai žinomi dainuojamosios poezijos atstovai. Jautrios melodijos skatins ieškoti asmeninių sąsajų su praeitimi, apmąstyti Laisvę. Renginys vyks lauke, todėl, atsižvelgiant į oro sąlygas, rekomenduojama pasirūpinti apsauga ...
Plačiau
Audiovizualinė instaliacija JUODA ŠVIESA
Europos muziejų nakties renginys Kas yra šviesa? Kiek jos galima rasti ten, kur vyrauja slegianti tamsa? Ką tamsos ir šviesos sandūra padeda patirti, suprasti, prisiminti? Europos muziejų naktį Kauno IX forto muziejuje lankytojų laukia įtraukiantis garso ir vaizdo instaliacijų pasakojimas apie šviesą ir atminimą. Audiovizualinę instaliaciją JUODA ŠVIESA pristato garso ir vaizdo menininkas Marius Antanaitis, bendradarbiaudamas su užsienio elektroninės muzikos kompozitoriais Donato Dozzy ir Johannes Auvinen (TIN MAN), taip pat instaliacijų kūrėjais iš Lietuvos – MPD, Vytautu Basčiu ir kitais; instaliacijos bendraautorė – Monika O. Kalytytė-Antanaitienė. Unikalioje vietoje – IX forto gynybinėje sienoje – susijungs įvairūs meno žanrai. Pojūčių kupiną pasivaikščiojimą lydės minimalistinė ambient stiliaus muzika ir technomuzikos garsai, o pro tamsą besiskverbianti šviesa kvies stabtelti – būti čia ir dabar, įsigilinti į save, praverti atminties klodus. Audiovizualinę instaliaciją JUODA ŠVIESA Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 75 Kaunas) bus galima aplankyti 2023 m. gegužės 12–13 d. Gegužės 12 d. (penktadienį) 20.00–23.00 val. | BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA. LAISVŲ VIETŲ NEBĖRAInstaliacijos PREMJERA. Į patalpas įleidžiama iki 30 iš anksto užsiregistravusių asmenų. Gegužės 13 d. (šeštadienį) 19.00–23.00 val. | Registracija nereikalingaInstaliacijos lankymas vyksta gyvos eilės principu. Esant dideliam lankytojų skaičiui, galimi srauto ribojimai. Paskutiniai lankytojai įleidžiami 23.00 val. Svarbi informacija: Už asmenis, kurie yra jaunesni nei 16 m., ...
Plačiau
Jobst Bittner „Tylos uždanga“
Knygos apžvalga Kauno IX forto muziejaus bilietų kasoje galima įsigyti Jobsto Bittnerio (Jobst Bittner) knygą „Tylos uždanga“ (2021). Leidinio kaina – 11 Eur. Įžvalgomis apie knygą dalijasi Kauno IX forto muziejaus muziejininkė Greta Ščeliokaitė. Lengvi potėpiai perskaičius Jobsto Bittnerio „Tylos uždanga“ Muziejininkė Greta Ščeliokaitė Knygos autorius Jobstas Bittneris yra teologijos mokslų magistras, pastorius, „Gyvybės žygių“ iniciatorius. Pirmasis „Tylos uždangos“ leidimas pasirodė Vokietijoje dar 2011 m. Vertimas lietuvių kalba dienos šviesą išvydo 2021 m. Ši knyga sulaukia pakartotinių leidimų ir vertimų į kitas kalbas, tai leidžia manyti, kad kūrinys visgi turi paklausą, todėl šiek tiek intriguoja. Tiesa, labiau sudomina pati tema apie nacių palikuonių atgailą ir kaip ji pakeitė šeimų, miestų ir tautos likimą. Kūrinio pavadinimas „Tylos uždanga“ tarsi sufleruoja, kad bus kalbama apie per menką dėmesį ar net tam tikrų temų ignoravimą visuomenėje. Tačiau čia tik ledkalnio viršūnė. Autorius stengiasi išryškinti ne tik tai, kad visuomenėje per mažai dėmesio skiriama holokausto tematikai, bet ir kaip tyla neigiamai paveikia ištisas kartas, bendruomenes ir net tautas. Tylos uždanga čia suprantama kaip užsisklendimas, nenoras pripažinti ir atgailauti dėl padarytų klaidų. Autoriaus teigimu, tai palieka pėdsaką ateities kartose, kurios gali tylos uždangos, lyg kokio prakeiksmo, atsikratyti tik imdamos atgailauti. Savaime suprantama, malda čia tampa nepaprastai ...
Plačiau
