2026 m. rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) muziejus lankytojų neaptarnaus. Kviečiame apsilankyti kitomis dienomis!
2026 m. rugsėjo 24 d. Kauno IX forto muziejuje vyks renginys, skirtas Lietuvos žydų genocido atminimo dienai paminėti. Prieš 85-erius metus Lietuvoje prasidėjęs Holokaustas paliko gilius randus šalies istorijoje – buvo nužudyta apie 200 tūkst. čia gyvenusių žydų. Brutaliai naikinta šimtmečius kurta žydų bendruomenė, jos puoselėta kultūra ir pasiekimai. Kauno IX forte ir visoje Lietuvoje tūkstančiai vaikų, vyrų ir moterų neteko gyvybės vien dėl savo tautybės, tikėjimo ar tradicijų. Rugsėjo 24 d. 18 val. Kauno IX forto muziejaus renginių salėje skambės Frenkelių šeimai ir visiems Lietuvos žydams skirta chorinė siuita „Ilgesiui ir vilčiai“. Kūrinį atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ kartu su profesionalių instrumentininkų grupe. Pasak kūrinio autorių, septynių dalių muzikinė kompozicija yra tarsi septynšakė žydų žvakidė menora, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą. Chorinė siuita pažymi Frenkelių šeimos nuopelnus Šiaulių miestui ir visai valstybei, o kartu su negęstančiu ilgesiu ir viltimi kviečia pažvelgti į šimtmečius trunkantį žydų ir lietuvių sambūvį. Chaimas Frenkelis – vienas ryškiausių XX a. pradžios Lietuvos verslininkų, išgarsinusių Šiaulius kaip pasaulinį odų apdirbimo centrą. Frenkelių šeima taip pat garsėjo mecenatyste ir filantropine veikla. Po muzikinio pasirodymo renginio dalyviai bus kviečiami susiburti bendrystei ir dalyvauti Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje prie IX forto masinių žudynių lauko. Renginys nemokamas Programa: 18.00 val. Lietuvos žydų atminimui skirta chorinė siuita „Ilgesiui ...
Plačiau
Paroda veiks nuo 2026 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 20 d. Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniai, lankydamiesi Kauno IX forto muziejuje, gilinosi į Holokausto istoriją, analizavo žmogaus teisių pažeidimus ir išgyveno emocines patirtis. Svarbia ugdymo dalimi tapo aktyvus mokinių įsitraukimas į muziejaus darbuotojų vedamus edukacinius užsiėmimus ir organizuojamus renginius. Autentiškoje vietoje vykusios interaktyvios veiklos, atskleidžiančios Holokausto tragediją ir pastangas išsaugoti žmoniškumą, paskatino mokinius reflektuoti apie moralinę atsakomybę, drąsą nelikti abejingiems ir įkvėpė jų kūrybinius darbus. Paroda kviečia žiūrovą prisiminti skaudžius istorijos įvykius ir apmąstyti savo atsakomybę dabartyje. Mokiniai darbuose perteikia idėją, kad atmintis nėra vien praeities saugojimas, tačiau kasdienis pasirinkimas gerbti žmogaus orumą, puoselėti toleranciją, priešintis neapykantai, diskriminacijai ir abejingumui. Piešinių paroda yra tarptautinio TOLI (The Olga Lengyel Institute for Holocaust Studies and Human Rights) projekto, vykdyto 2023–2026 m., baigiamoji dalis. Parodos organizatoriai: Kauno IX forto muziejus; Kauno Juozo Grušo meno gimnazija (kuruojantis mokytojas Tomas Pažarauskas).
Plačiau
Kauno IX forto muziejuje savaitgaliais vyksta tik bendros organizuotos ekskursijos. Į jas išankstinė rezervacija nėra vykdoma – ankščiau bilietą įsigijęs asmuo įgyja pirmumo teisę dalyvauti organizuotoje ekskursijoje. Maksimalus vienos ekskursijos dalyvių skaičius – 25 asmenys. Prašome atvykti likus ne mažiau kaip 15 min. iki ekskursijos pradžios į muziejaus bilietų kasą adresu Žemaičių pl. 73. Specialus organizuotos ekskursijos dalyvio bilietas (11 Eur arba su lengvata – 6 Eur asmeniui) lankytojams leis tiek lankytis muziejaus ekspozicijose, tiek jungtis į tam tikru laiku organizuojamas temines ar apžvalgines ekskursijas. EKSKURSIJŲ SAVAITGALIAIS* TVARKARAŠTIS Lietuvių kalba: 11.00 Išplėstinė teminė ekskursija IX FORTO GYNYBINĖ SIENA – POŽEMIAI (1 val. 10 min.) 13.00 Trumpoji apžvalginė ekskursija IX FORTO ISTORIJA (1 val. 10 min.) 14.00 Išplėstinė teminė ekskursija IX FORTO GYNYBINĖ SIENA – POŽEMIAI (1 val. 10 min.) 15.00 Išplėstinė teminė ekskursija IX FORTO GYNYBINĖ SIENA – POŽEMIAI (1 val. 10 min.) Anglų kalba: 12.00 Trumpoji apžvalginė ekskursija IX FORTO ISTORIJA (1 val. 10 min.) * Išskyrus paskutinį mėnesio sekmadienį ir valstybines šventes
Plačiau
Lietuvos istorijoje 1941-ieji pažymėti dviejų totalitarinių režimų nusikaltimais. Tai metai, kai Lietuvą sukrėtė masiniai trėmimai ir Holokaustas, iki šiol palikę gilią žymę visuomenėje.
Plačiau
Planuojant apsilankymą muziejuje su šeima dažnai kyla klausimas – kaip turiningai praleisti laiką, kad įdomu būtų ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kauno IX forto muziejus kviečia istoriją pažinti per visą šeimą įtraukiančius edukacinius užsiėmimus. Tai proga ne tik praplėsti žinias, bet ir sustiprinti tarpusavio ryšį, lavinti komandinio darbo įgūdžius, loginį mąstymą bei kūrybiškumą. Kuo edukacinis užsiėmimas skiriasi nuo ekskursijos? Kokios veiklos laukia šeimų ir ką verta žinoti prieš jas renkantis? Į šiuos ir kitus lankytojų dažniausiai užduodamus klausimus atsako patyrę muziejaus edukatoriai Jūratė Tarasevičiūtė ir Paulius Aleksandravičius. Jūratė Tarasevičiūtė. KDFM / Karolinos Vilkelienės nuotr. Paulius Aleksandravičius. KDFM / Karolinos Vilkelienės nuotr. – Kuo edukacinis užsiėmimas skiriasi nuo ekskursijos? Paulius: Ekskursijos metu lankytojas yra klausytojo vaidmenyje. O per edukacinį užsiėmimą jis ne tik klauso edukatoriaus pasakojimo, bet ir turi atlikti užduotis, pamąstyti bei reflektuoti. Kartais žmonės klaidingai mano, kad edukacinis užsiėmimas nėra toks informatyvus ar turiningas kaip ekskursija. Tačiau per abi šias patirtis gaunamos tos pačios istorinės žinios. Jūratė: Taip, tik edukacinio užsiėmimo dalyvis šias žinias gauna ir įsisavina kiek kitokia, mano nuomone, įdomesne forma. Dar kartais pasitaiko atvejų, kai lankytojų grupė, atvykusi į edukacinį užsiėmimą, nustemba, kad jiems patiems reikės kažką veikti, pavyzdžiui, spręsti logines užduotis arba šifruoti kodą. Tačiau Lietuvoje daugėjant panašių paslaugų, kuriose pasitelkiamos patyriminės veiklos, įsitikinimas, kad ...
Plačiau
Nuo 2026 m. kovo 15 d. (sekmadienio) Kauno IX forto muziejuje pradeda veikti nauja ekspozicija „Gelbėtojai“, skirta žydų gelbėjimo Kaune istorijai pristatyti. Nacistinės okupacijos metais Kaunas tapo vienu iš svarbiausių žydų gelbėjimo centrų Lietuvoje. Nepaisydami griežto režimo, miesto ir jo apylinkių gyventojai kūrė slaptus pagalbos tinklus. Mokytojai, dvasininkai, menininkai, medikai, darbininkai, ūkininkai, studentai, inteligentai – įvairūs žmonės įsitraukė į žydų gelbėjimą. Visus gelbėtojus vienijo pasiryžimas veikti, kai pasyvus stebėjimas reiškė susitaikymą su blogiu. Po Holokausto vieni gelbėtojai sulaukė tarptautinio įvertinimo ir buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Tačiau dalis buvo represuoti per sovietinę okupaciją dėl realių ar įtariamų ryšių su nepriklausomos Lietuvos institucijomis, bažnyčia ar antisovietine rezistencija. Daugelis gelbėtojų apie savo veiklą tylėjo dešimtmečius, traktuodami ją paprasta žmogiška pareiga, o ne žygdarbiu. Šiandien jų istorijos liudija ne tik apie skleistą šviesą, bet ir apie atsakomybę, kurią žmogus gali prisiimti net tada, kai aplinkinis pasaulis pasineria į akliną tamsą. Ekspozicijoje „Gelbėtojai“ atskleidžiamos penkios potemės: „Keliai iš geto“, „Motyvacija“, „Grėsmė“, „Socialinis aspektas“, „Po Holokausto“. Tamsi patyriminė erdvė, per išgyvenusiųjų Holokaustą įsižiebiančias citatas, perteikia iš pasąmonės vis išnyrančius skaudžius vaikystės išgyvenimus, iš kurių nepavyksta išsilaisvinti visą gyvenimą. Naudojantis interaktyviu stacionariu telefonu galima išgirsti gelbėtojų biografijas, o ant Kauno miesto reljefinio plano pateikiama vaizdo projekcija atskleidžia gelbėjimo proceso kompleksiškumą. EKSPOZICIJĄ RENGĖ: Projekto vadovas – Vytautas PetrikėnasIstorinio turinio rengėja – Greta Ščeliokaitė Dizaino sprendimai – Vytautas Švėgžda, Paulius Buragas (interjero koncepcija), Ugnė Dūdėnaitė (grafika), Martyna Maciulevičiūtė (grafika) Ekspozicijos dailininkas – Darius Aleksandravičius IT spendimai – Arvydas ...
Plačiau






