Parodos - Kauno IX forto muziejus

BACHMUTAS. GENOCIDO VEIDAI 1942 | 2022

Paroda veiks nuo 2024 metų rugpjūčio 23 iki spalio 29 dienos. Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ rengta paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ bus eksponuojama Kauno IX forto muziejuje nuo šių metų rugpjūčio 23 dienos iki spalio 29 dienos. Tai yra pirmoji paroda, kurią „Babin Jar“ pristato Europos Sąjungoje.Paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“ siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 nekaltų civilių, daugiausia žydų, ir rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo 2022–2023 m. Ši paroda atskleidžia istoriją dviejų genocidų, kuriuos skiria aštuoni dešimtmečiai, tačiau abu įvykdyti represinių režimų: nacistinės Vokietijos ir šiuolaikinės rusijos.Istorijos faktaiParodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos iš Bachmuto kraštotyros muziejaus rinkinių, kurie pateikia išsamią istorinių įvykių chronologiją ir leidžia įvertinti 1942 metų nacių nusikaltimų mastą. Čia galima susipažinti su unikalia archyvine medžiaga, liudininkų prisiminimais bei dokumentais, kurie Niurnbergo procese tapo svarbiais įrodymais.1942-ųjų sausio 11 dieną buvusio NKVD pastato rūsyje buvo įkalinta daugiau nei 3000 žydų ir kitų tautybių Bachmuto gyventojų. Kelias dienas žmonės buvo laikomi be maisto ir vandens, o paskui tiek sušaudytieji, tiek sužeistieji užmūryti apleistoje alebastro kasykloje.2022 metų rugpjūčio 1 dieną rusijos gynybos ministerija kartu su prorusiškais „Telegram“ kanalais paskelbė apie sausumos operacijos Bachmute pradžią. Nuo to laiko miestas ...

Plačiau

Parodos

IKONOS ANT ŠOVINIŲ DĖŽIŲ

Paroda veiks nuo 2024 m. vasario 29 d. iki rugsėjo 15 d. Ukrainiečių menininkų Sofijos Atlantovos ir Oleksandro Klimenkos paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“ susideda iš 19 ikonų iš ciklo „Pietitus“. 2014 m., prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, du ukrainiečių menininkai Sofija Atlantova ir Oleksandras Klimenka sumanė nepaprastai originalų ir iškalbingą meno projektą – pradėjo tapyti ikonas ant šovinių dėžių. Menininkai pastebėjo, kad tų dėžių dangčiai ir dugnai labai primena lentas, ant kurių tapomos ikonos. Šis keistas sutapimas juos įkvėpė imtis projekto. O. Klimenka, kalbėdamas apie šį sumanymą, sako: „Naujojo Testamento mintis „perkalti ginklus į arklus“ gimė iš Senojo Testamento išėjimo iš pragaro motyvo (…). Vis dėlto išėjimas iš pragaro galėjo įvykti tik kaip pergalė prieš mirtį, pergalė per mirtį.“ Ant šovinių dėžių dalių kuriamos ikonos, kaip ir kryžius, simbolizuoja mirties virsmą į gyvenimą. Parodoje eksponuojamų ikonų perduodama žinutė yra daugiasluoksnė. Viena vertus, tai talentingų ukrainiečių menininkų kūriniai. Ikonose susijungia modernumas ir tradicija, didžiausias dėmesys sutelktas į Bizantijos laikų ikonų meistrų darbus. Kita vertus, svarbi yra šių ikonų pasakojama istorija. Netgi galima sakyti, kad ikonos pasakoja daug istorijų, kurios sudaro vieną naratyvą apie karą ir taiką, žmogaus kančią ir viltį. Be to, ikonos yra parduodamos, o gautas lėšas autoriai skiria ...

Plačiau

Parodos

SUDYGSNIUOTA

Per Antrąjį pasaulinį karą ir pokariu Lietuvoje vyko dideli gyventojų trėmimai. Skaičiuojama, kad 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 000 žmonių. Grėsmės išnykti akivaizdoje buvo svarbu išsaugoti tapatumą, stiprinti dvasią. Kauno IX forto muziejuje sukaupti nebylūs tremties liudininkai – unikalūs smulkieji tremtinių rankdarbiai (siuvinėtos vizitėlės, atsiminimų knygutės-dekoratyvinės širdelės su įrašais, sagės ir kt.). Šie rankdarbiai – medžiaginis atminties, rezistencijos ir tapatumo įkūnijimas. Juos tremtiniai į Lietuvą parsivežė iš atšiauriausių Sovietų Sąjungos kraštų. Tekstilės dirbiniuose telpa individualios istorijos, sukauptos žinios, jie tampa pranešimu ar ženklu, kurį reikia siųsti ir gauti.Autentiški tremtinių rankdarbiai ir jų kūrėjų istorijos – muziejuje parengtos parodos pamatas. Parodoje istorinis žvilgsnis susijungia su meniniu – muziejinės vertybės tapo atspirtimi septyniems menininkams: Džiugui Karaliui ir Giedriui Bučui, Mariui Jonučiui, Eglei ir Rokui Kašėtoms, Linai Jonikei, Gretai Kardi-Kardišiūtei. Jie, įkvėpti tremtyje padarytų rankdarbių, sukūrė autorinius darbus, kurie eksponuojami kaip parodos dalis Kauno IX forto memorialiniame komplekse. Parodos ašimi tapo lauko stendai, kuriuose vaizduojamos autentiškų eksponatų fotografijos. Paroda eksponuojama Kauno IX forto muziejaus teritorijoje. Lankymas nemokamas.Parodos rengėjas – Kauno IX forto muziejusParodą finansuoja Lietuvos kultūros tarybaProjekto vadovė ir dizainerė – Renata Vinckevičiūtė-Kazlauskienė (Kauno IX forto muziejus)Projekto kuratorė – Eglė Pietarytė (Kauno IX forto muziejus)Istorinio turinio konsultantė – Auksuolė Čepaitienė ...

Plačiau

Parodos

Bruce’o Clarke’o paroda TIEMS, KURIE LIKO

Litvakų kilmės menininkas Bruce’as Clarke’as (FR) Kauno IX forto muziejuje sukūrė dviejų dalių parodą, sudarytą iš sienų tapybos kūrinio „Kai buvome medžiai“, sukurto specialiai muziejaus vidiniam kiemeliui, ir skulptūrinių objektų instaliacijos „Suvaržyti išgyvenusieji“, eksponuojamos muziejaus viduje.Iškėlęs klausimą, kaip menas gali traktuoti Holokausto temą ir pagerbti IX forte nužudytas aukas, kūrinyje „Kai buvome medžiai“ B. Clarke’as renkasi metaforos kelią. Pasitelkdamas medžių ir ugnies simboliką, nuotrupas iš archyvų, menininkas perteikia skaudžius istorinius įvykius, kartu atskleisdamas beviltiškoje situacijoje atsidūrusio žmogaus nepaprastą atsparumą.Instaliacijoje „Suvaržyti išgyvenusieji“ kalbama apie „tarpinę“ egzistenciją tų, kurie išgyveno traumuojančias ir nežmoniškas patirtis.Clarke’o paroda „Tiems, kurie liko“ tapo performanso „Mano kūno fragmentai“ dalimi. Jį kartu su tarptautine komanda parengė šokėjas ir choreografas Tebby’is W. T. Ramasike’ė(NL). Jautriame pasirodyme susipynė japonų šokio avangardinė srovė butoh, ritualo elementai, elektroninė muzika ir vizualusis menas. Šių elementų sintezė padėjo išreikšti žmogaus išgyvenimus dramatiškų įvykių sūkuryje bei pasipriešinimą brutalaus režimo terorui. Ištraukas iš performanso galima peržiūrėti skulptūrinių objektų instaliacijos „Suvaržyti išgyvenusieji“ eksponavimo vietoje. Choreografas ir atlikėjas – Tebby’is W. T. Ramasike’ė. Komanda: kompozitoriai René Baptistas Huysmansas, Jacobas Elkinas, butoh atlikėja Elizabeth Damour, šviesų dizainerė Ellen Knops, kostiumų dizainerė Anne Oomen, videografė Zo Fan.—Paroda sukurta įgyvendinant tarptautinį projektą „ECCE HOMO: Tiems, kurie liko | Tiems, kurie išvyko“. Tai – tarpdisciplininis Europos kultūros sostinių Kauno ir Ešo ...

Plačiau

Parodos

Kęstučio Grigaliūno paroda LIETUVOS ŽYDAI, GRĮŽĘ IŠ NACIŲ KONCLAGERIŲ

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 2 d. Meninio tyrimo (vykdomo nuo 2008 metų) „Mirties dienoraščiai“ dalis – „Lietuvos žydai, grįžę iš nacių konclagerių“. Parodos autorius Kęstutis Grigaliūnas – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Paroda yra sudaryta iš knygos, į kurią sudėtos 2 700 žydų tautybės asmenų biografijos, ir 333 veidų fotografijų kartu su trumpomis tų žmonių biografijomis. Žydų tautybės asmenys, išlaisvinti iš nacių konclagerių, jokių dokumentų neturėjo, todėl ne kartą buvo apklausiami sovietų filtraciniuose lageriuose, siekiant patvirtinti jų nurodomą tapatybę. Visiems jiems buvo užvestos filtracinės bylos. Šio tyrimo tikslas – surinkti ir viename leidinyje pateikti visus Lietuvos žydų tautybės asmenis, minimus filtracinėse bylose ir kortelėse, dabar saugomose Lietuvos ypatingajame archyve, o svarbiausia – sudaryti šių asmenų biografijas (gimimo metai ir vieta, gyvenamoji vieta, specialybė, kalinimo vietos, išlaisvinimo data, kas išlaisvino, per kokius filtracinius lagerius grįžo į Lietuvą, kur apsigyveno), taip pat įvardyti visus šių asmenų artimuosius, minimus filtracinėse bylose, tiek likusius gyvus, tiek žuvusius. Medžiaga šiam projektui surinkta iš Lietuvos ypatingojo archyvo, esančio fonde K-1, kurio apyrašuose Nr. 59 ir Nr. 61 saugomos filtracinės bylos. Knygos sudarymą ir leidybą, taip pat ir šią parodą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus dailės akademija.

Plačiau

Parodos

ISTORIJOS LŪŽIAI. VIETOS ATSPINDŽIAI

Lauko parodaKauno IX forto memorialiniame komplekse eksponuojama lauko paroda „ISTORIJOS LŪŽIAI. Vietos atspindžiai“ supažindina lankytojus su vietos istorija bei atskleidžia memorialo architektūros ir skulptūros simbolines reikšmes.Lietuvos istorijos lūžiai – reikšmingi pasikeitimai visuomenės gyvenime – itin ryškiai atsispindi IX forto istorijoje. Kauno tvirtovės žlugimas per Pirmąjį pasaulinį karą, kalėjimo įkūrimas forte tarpukariu, politinių kalinių ištrėmimas ir kalinimas per pirmąją sovietinę okupaciją, masinės žudynės nacistinės okupacijos laikotarpiu, muziejaus įkūrimas ir memorialo pastatymas sovietmečiu, naujas ekspozicijų turinys atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – lauko parodoje pristatomi pagrindiniai IX forto istorijos etapai Lietuvos istorijos kontekste.Skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno, architektų Vytauto Vieliaus ir Gedimino Baravyko sukurtas Kauno IX forto memorialinis kompleksas prabyla ir menine kalba – įprasmina IX forto istoriją ir įamžina nacizmo aukų atminimą per architektūrą, skulptūrą, kraštovaizdį. Parodoje lankytojams taip pat atskleidžiamos pagrindinės memorialo architektūros ir skulptūros simbolinės reikšmės. Geometrizuotos, laužytos formos, neapdailintas gelžbetonis su šiurkščių lentų faktūra – architektūriniai sprendimai, kurie atspindi nutrūkusius ar sulaužytus žmonių gyvenimus, brutalius nusikaltimus žmogiškumui.Parodą papildo „KOSMOS THEATRE“ kūrėjų ir menininkų sukurta audiokompozicija „SUSITAIKYMAS“. Muzikinis atminties takas, jungiantis Muziejų, IX fortą ir Monumentą nacizmo aukoms atminti, kviečia pasivaikščioti ir praeities triukšmo atgarsiais patirti emocinį virsmą – pajausti XX amžiaus dramatiškų politinių pokyčių sukeltas kultūrines traumas. Pasaulinių karų, totalitarinių režimų, ...

Plačiau

Parodos

Christiano Boltanskio meninė instaliacija ANIMITAS

Christianas Boltanskis (gimė 1944 m. Paryžiuje, Prancūzija; mirė 2021 m. Paryžiuje, Prancūzija)Animitas (Kaunas) | Sielos (Kaunas), 2021 m.230 japoniškų varpelių, organinis stiklas, nailonasChristianas Liberté Boltanskis gimė 1944 m. rugsėjo 6 d., praėjus dviem savaitėms po Prancūzijos išlaisvinimo Antrojo pasaulinio karo metu. Per karą jo tėvas, žydas iš Ukrainos, vėliau atsivertęs į krikščionybę, slapstėsi šeimos bute, kad jo nerastų naciai ir Prancūzijos valdžia.Daugiau nei šešiasdešimt metų menininkas kūrė darbus, kuriuose apmąstomi likimo, gedulo ir atminties klausimai. Po tėvo mirties 1987 m. Boltanskio kūryboje vis daugiau dėmesio skiriama Šoa (Holokaustui), į jo darbus įtraukiamos mirties ir atminimo įamžinimo temos. Nuo to laiko jis dirbo ir už muziejaus ribų, simbolinėse ir ypatingą krūvį turinčiose vietose. Kai pirmą kartą buvo kreiptasi į Boltanskį norint užsakyti įamžinti „Kaunas 2022“, jis atkreipė dėmesį į svarbias vietas, susijusias su trauminiais įvykiais ir žydų istorija. Menininkas žinojo apie 900 prancūzų kalinių, laikytų IX forte, kurie buvo įkalinti ir nužudyti kartu su kitais 30 000 žydų iš Lietuvos, Austrijos, Lenkijos, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos. Įvertinus tai, kad jo šeima gyveno nuolatinėje baimėje, jog tėvas bus sugautas, ši vieta taip pat susijusi su asmenine menininko trauma.Kūrinyje „Animitas (Kaunas)“ pats Boltanskis yra kūrinio centre – šimtai japoniškų varpelių sukabinti ant metalinių strypų taip, ...

Plačiau