Žemaičių plentas 73, Kaunas | 
Paroda apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ (toliau „LKB Kronika“) pirmojo numerio pasirodymas 1972 m. sutapo su Romo Kalantos susideginimu Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, ir po to vykusiomis masinėmis jaunimo eitynėmis Laisvės alėjoje.
Pirmasis leidinio redaktorius iki arešto 1983 m. buvo kunigas (dabar kardinolas) Sigitas Tamkevičius. Vėliau leidybą perėmė kunigas Jonas Algimantas Boruta. Vyskupas (vėliau kardinolas) Vincentas Sladkevičius pasiūlė leidinį pavadinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ir suteikė jam Bažnyčios palaiminimą.
„LKB Kronika“ ‒ kuklus, rašomąja mašinėle spausdintas ir elektrografiniu būdu daugintas leidinys. Tekstai glausti, ne visada lengvai įskaitomi. 17 metų pogrindyje leistas metraštis pasauliui skelbė tiesą apie sovietinės valdžios vykdomą kitaminčių persekiojimą, diskriminaciją, tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje, į dienos šviesą kėlė neteisingus valdžios pareigūnų poelgius. Leidinio redagavimas buvo vienas pavojingiausių užsiėmimų okupuotoje Lietuvoje. Valstybės saugumo komitetas „LKB Kronikos“ leidėjams ir platintojams 1972 m. užvedė baudžiamąją bylą Nr. 345. „LKB Kronikos“ publikacijų turinys skleidė moralinę tvirtybę, drąsino tautiečius nebijoti persekiojimų ir ginti savo teises.
Šis Lietuvos katalikų pogrindžio leidinys Vakarus pasiekdavo mikrofilmais. Susukta juostelė buvo dedama į dantų pastos tūbelę ar į veido pudros dėžutę, vyniojama į saldainio popierėlį. Persekiojamos tautos religinių ir tautinių įvykių dokumentas, slapta pasiekęs Vakarus, griovė sovietinę propagandą apie socialistinės sistemos humaniškumą, prisidėjo prie Sąjūdžio sukūrimo ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.
„LKB Kronika“ – tautos istorinės sąmonės pamatas ateities kartoms, primenantis, kaip drąsiai ir ryžtingai lietuviai gynė savo kalbą, tradicijas, papročius, tikėjimą komunistinio valdymo laikais.
