Muziejus šiandien: dirba iki 17:00
Žemaičių plentas 75, Kaunas | Kaip atvykti?

Atminti. Rugpjūčio 23-ioji

Viešoji kampanija totalitarinių režimų aukoms atminti

Rugpjūčio 23-iąją minima Europos totalitarinių režimų aukų atminimo diena, kurią 2008 m. paskelbė Europos Parlamentas. Šią dieną prieš 84 metus buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas – nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas, atvėręs kelią Antrojo pasaulinio karo tragedijai ir jos padariniams: koncentracijos stovykloms, gulagams, holokaustui, krematoriumams ir darbo stovykloms, po kurių sekė ilgi Šaltojo karo metai ir daugeliui – tolesnis pavergimas. Siekdamas supažindinti ir paaiškinti šių įvykių reikšmę platesnei auditorijai, Europos atminimo ir solidarumo tinklas nuo 2014 m. vykdo viešąją kampaniją, „Atminti. Rugpjūčio 23-ioji“.

Šiemet Europos totalitarinių režimų aukų atminimo diena bus minima jau 15-ąjį kartą. Vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, rugpjūčio 23-iosios minėjimas įgauna itin aktualų matmenį. Karo drama kartojasi, atnešdama naujų aukų dėl Rusijos totalitarinių užmojų: Bučoje, Irpine, Borodiankoje ar Mariupolyje. Šiandien, dezinformacijos amžiuje, ypač svarbu kuo skaidriau papasakoti XX a. Europos istoriją, nesitaikstant su melu.

Kampanijos vaizdo įrašų serija „Atminti. Rugpjūčio 23-ioji“ pradėta rodyti 2019 m. ir apima trumpametražius filmus, pasakojančius totalitarizmų aukų, kurių drąsa ir atviras užsispyrimas blogio akivaizdoje paliko neišdildomą pėdsaką XX a., istorijas. Medžiaga vaizduoja Lenkijos, Ukrainos, Rumunijos, Estijos, Čekoslovakijos, Lietuvos, Latvijos ir Vengrijos veikėjus:

Władysławą Bartoszewskį (1922–2015), Lenkijos visuomenės veikėją, istoriką ir politiką, Aušvico koncentracijos stovyklos kalinį, Armijos Krajovos karį, kelis kartus kalintą komunistinės valdžios;

Borisą Romančenką (1926–2022), ukrainiečių veikėją, išgyvenusį Holokaustą, Rusijos agresijos prieš Ukrainą auką;

Doiną Corneią (1929–2018), rumunų disidentę, išdrįsusią viešai pasipriešinti kruvinam komunistų diktatoriaus Nicolae Ceausescu valdymui aštuntajame dešimtmetyje;

Ievą Lasę (1916–2002), latvių vertėją ir prancūzų kalbos mokytoją, du kartus kalintą už antirežiminę veiklą;

Jaaną Krossą (1920–2007), estų poetą ir rašytoją, suimtą vokiečių okupacijos metu, vėliau NKVD kalintą ir išsiųstą į gulagus;

Kazimierzą Moczarskį (1907–1975), lenkų žurnalistą, rašytoją, Armijos Krajovos kareivį, knygos „Pokalbiai su egzekutoriumi“ autorių;

Miladą Horákovą (1901–1950), čekų politikę, stalinizmo laikotarpiu Čekoslovakijoje nuteistą mirties bausme;

Julianą Zarchi, vokiečių-žydų kilmės lietuvę, patyrusią abiejų totalitarizmų žiaurumą;

–  žydę Malą Zimetbaum ir lenką Edkų Galińskį, įsimylėjėlius, susipažinusius Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje;

Péterį Mansfeldą, jauniausią 1956 m. represijų Vengrijoje auką.

Tarptautinę viešąją kampaniją Europos sostinių centruose lydi šiai progai skirtas ženkliukas. Kasmet šis simbolinis atminimo ženklas skatina politikus, žurnalistus, menininkus, socialinius aktyvistus, taip pat jaunimą iš visos Europos diskutuoti apie Antrąjį pasaulinį karą ir jo padarinius. Ženkliukai platinami muziejuose ir memorialuose visoje Europoje, jie taip pat bus prieinami Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Tuskulėnų dvaro rūmai, Žirmūnų g. 1F, Vilniuje) ir Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 75). Prisisegdami ženkliuką ar pasidalydami elektronine jo versija socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėje, kartu pagerbiame totalitarinių nusikaltimų aukų atmintį. 

Europos atminimo ir solidarumo tinklas ženkliukus bei kampaniją pristatys per 19-ąją Europos jaunimo parlamento EJP Lenkijoje nacionalinę atrankos sesiją Lodzėje (Lenkija).  

Daugiau informacijos apie kampaniją rasite čia: www.enrs.eu/August23.

Visus vaizdo įrašus taip pat galima rasti ENRS „YouTube“ paskyroje: https://cutt.ly/Remember-23August.